samedicino
dazRvevis ekonomikuri modelebi
doc. m.
kereseliZe, doc. n. CixlaZe
dReisaTvis
samedicino dazRveva funqcionirebs praqtikulad yvela ekonomikurad ganviTarebul
qveyanaSi. samedicino dazRvevaze dafuZnebuli janmrTelobis dacvis sistema e.w.
sadazRvevo medicina ekonomikuri TvalsazrisiT yvelaze efeqturia:igi naklebi
danaxarjebiT maRali xarisxis samedicino daxmarebis gawevis saSualebas iZleva.
erTi da imave xarisxis samedicino momsaxurebis donis SesanarCuneblad amerikis
SeerTebul StatebSi jandacvis sistemis funqcionirebisaTvis yovelwliurad erovnuli
Semosavlis 14% gamoiyofa, xolo sadazRvevo medicinis sistemis mqone ekonomikurad
ganviTarebul sxva qveynebSi _ erovnuli Semosavlis 6-8%. mTels msoflioSi am etapze savaldebulo
samedicino dazRvevis organizaciis sami yvelaze gavrcelebuli sami sabaziso
modeli arsebobs:
_ decentralizebuli, (germaniaSi);
_ centralizebuli, (safrangeTSi);
_ Sereuli, (iaponiaSi).
aRiarebulia, rom samedicino dazRvevis organizaciis sferoSi
yvelaze did warmatebebs:germaniam, safrangeTma da iaponiam miaRwia, amitom
mizanSewonilad migvaCnia aRniSnuli qveynebis samedicino dazRvevis sistemebis
ganxilva. germaniaSi socialuri dazRveva
ganixileba rogorc Semosavlebis gadanawilebis meqanizmi, romelic socialur
problemaTa gadaWris mniSvnelovan saSualebas warmoadgens.
1990 wels socialuri uzrunvelyofis asignaciebma 650 miliardi
germanuli marka Seadgina. aqedan 216,5 mlrd. gamoiyo sapensio uzrunvelyofaze,
134,9 mlrd. germanuli marka ki _ samedicino dazRvevaze, romlis programac
moicavs pensionerebs, moswavleebs, studentebs da im momuSaveebs, romelTac
xelfasi dadgenil zRvarze dabali aqvT. avadmyofobis SemTxvevaSi maTTvis
samedicino momsaxureba, stacionarebSi mkurnaloba, medikamentebi da samedicino
procedurebi ZiriTadad ufasoa. es exeba ara mxolod dazRveuls, aramed misi ojaxis
wevrebsac, romlebic avtomaturad arian dazRveuli. 1990 wels sadazRvevo Sesatani
rogorc damsaqmeblisaTvis, aseve dasaqmebulebisTvis xelfasis 6%-s Seadgens.
germaniis gaerTianebamde dasavleT germaniaSi jandacvaze
yovelwliurad ixarjeboda 277 mlrd. germanuli marka, aqedan - 167 mlrd.
daavadebaTa mkurnalobaze, 17 mlrd. - profilaqtikur RonisZiebebze da avadmyofis
movlaze; 7,6 mlrd. - avadmyofobis Semdgom sareabilitacio periodze, 12 mlrd -
administraciaze; 5 mlrd - samedicino ganaTlebasa da samecniero kvlevaze.
gaerTianebis Semdeg savaldebulo samedicino dazRveva moicavs
mosaxleobis 90%-s romlis 2/5-s dazRveulTa ojaxis wevrebi warmoadgenen. maRali
fenis warmomadgenlebs (moqalaqeTa daaxloebiT 10%) azRvevs mxolod kerZo samedicino
dazRveva. savaldebulo samedicino dazRvevaSi dazRveulTa 3% monawileobs kerZo
dazRvevaSic, rac maT maRali servisisa da xarisxis samedicino daxmarebis miRebis
saSualebas aZlevs.
germaniaSi jandacvis sistemis funqcionirebisaTvis gamoiyofa
erovnuli Semosavlis 8,1%. jandacvis sistemis dafinansebis 60%-s uzrunvelyofs
samedicino dazRvevis fondebis Senatanebi, 10%-s kerZo dazRvevis Tanxebi; 15%-s
saxelmwifo saxsrebi da 15%-s moqalaqeTa piradi finansuri danazogebi.
avadmyofobisagan
dazRveva gulisxmobs samedicino momsaxurebis Semdeg saxeebs:ambulatorul da
stacionarul mkurnalobas, daavadebaTa profilaqtikas, viwro specialobis eqimebTan
konsultaciebs, sameano-ginekologiur daxmarebas, sarebilitacio RonisZiebebs,
medikamentebiT uzrunvelyofas.
samedicino dazRvevis fondis Semosavlevi sami ZiriTadi
wyarosagan Sedgeba:saxelmwifo biujeti, dasaqmebulTa da damsaqmebelTa Senatanebi
(miznobrivi gadasaxadi).
1992 wlis
1 ianvridan samedicino dazRvevisaTvis Senatanebis odenoba Seadgens 13%-s,
romelic Tanabrad nawildeba dasaqmebulsa da damsaqmebels Soris.
savaldebulo samedicino dazRvevasTan erTad germaniaSi viTardeba
metad didi Rirebulebis nebayoflobiTi anu kerZo samedicino dazRveva, romelic ar
aris xelmisawvdomi mosaxleobis didi
nawilisaTvis. nebayoflobiTi samedicino dazRvevis sistema gulisxmobs
Tanagadaxdis princips, anu samedicino daxmarebis Rirebulebis garkveul nawilis
gadaxdas.
savaldebulo samedicino dazRvevis organizaciaSi didi mniSvneloba
eniWeba saavadmyofo sadazRvevo salaroebs da saavadmyofo salareobis eqimTa
asociaciebs. saavadmyofo salaroebi warmoadgenen ZiriTadad sadazRvevo-finansur
organizaciebs, romlebic anazRaureben samedicino daxmarebis Rirebulebas da
akontroleben samedicino momsaxurebis xarisxs. germaniaSi arsebobs sxvadasxva tipis 1200-ze meti saavadmyofo
salaro:sawarmoo, adgilobrivi, sazRvao, soflis meurneobis da sxva. saavadmyofo
salaroebis saqmianoba kontroldeba federalur doneze. eqimTa interesebs icaven
sazogadoebrivi organizaciebi, rogoricaa "saavadmyofo salaroebis eqimTa
asociaciebi", romlebic akontroleben samedicino momsaxurebis xarisxs,
gaweuli samedicino daxmarebis Rirebulebas da angariSsworebas.
germaniaSi arsebobs samedicino momsaxurebaze faswarmoqmnis
mTeli sistema. faswarmoqmnis erTeuls e.w. "punqti" warmoadgens.
samedicino daxmarebis sirTules asaxavs punqtebis raodenoba, punqtebis fasebi stabiluria, cnobilia samedicino
dazRvevaSi monawile mxareebisTvis da warmodgenilia specialur cnobarebSi.
punqtebis fasebis gadasinjva xdeba saWiroebisamebr yovelwliurad (an ufro xSirad
fasebis donisa da samedicino momsaxurebis konkretul pirobaTa cvlilebebis
gaTvaliswinebiT). faswarmoqmnis aseTi sistema ekonomikuri pirobebis Sesabamisad
samedicino momsaxurebaze fasebs operatiulad cvlis.
germaneli specialistebi savaldebulo samedicino dazRvevas metad
maRal Sefasebas aZleven, Tumca idealur sistemad ar Tvlian. Tanamedrove etapze
samedicino dazRvevas germaniis jandacvis sistemaSi mniSvnelovani adgili
uWiravs.
samedicino dazRveva farTod aris gavrcelebuli safrangeTSic, sadac mas
rigi Taviseburebebi axasiaTebs. samedicino dazRvevis organizacia centralizebuli
xasiaTisaa. safrangeTSi sawarmoebis yovelTviuri anaricxebi socialur dazRvevaze
Seadgens xelfasis fondis 36%-s, romlis nawili momuSaveTa xelfasebidan aris
dakavebuli. koleqtiur sadazRvevo xelSekrulebebs deben msxvili warmoebebis
xelmZRvanelebi, xolo individualur dazRvevaSi monawileoben mcire koleqtivis
wevrebi da Tavisufali profesiis mqone pirebi. savaldebulo dazRveva koleqtiuri
an individualuri saxiT xorcieldeba.
safrangeTSi jandacvis sistemis funqcionirebisaTvis danaxarjebi
maRali tempiT matulobs 1990 wels danaxarjebma 538 mlrd franki Seadgena.
samedicino dazRveva moicavs mosaxleobis 80%-s, savaldebulo dazRvevis fondidan
dazRveuls unazRaurdeba samedicino momsaxurebis Rirebulebis mxolod 75%. Rirebulebis
100%-iani anazRaurebisaTvis aucilebelia damatebiT nebayoflobiT dazRvevaSi
monawileoba. avadmyofobis SemTxvevaSi, droebiTi an xangrZlivi Sromisuunarobisas
savaldebulo samedicino dazRveva anazRaurebs medikamentebis Rirebulebis
70-90%-s. fasebs samedicino momsaxurebaze aregulirebs mTavroba. fasebi
gadaisinjeba weliwadSi 2-jer, rasac xSirad sadazRvevo Senatanebis gazrda
mosdevs.
sadazRvevo kompaniaTa raodenobiT safrangeTs, germaniisa da
niderlandebis Semdeg, evropaSi mesame adgili uWiravs. safrangeTis sadazRvevo
sazogadoebaTa federaciaSi gaerTianebulia 90 sadazRvevo kompania. kerZo
sadazRvevo kompaniebi mosaxleobas sTavazobs samedicino momsaxurebis farTo
speqtrs, rac savaldebulo socialur-samedicino dazRvevis damatebas warmoadgens.
safrangeTSi pacienti mTlianad ixdis mkurnalobis Rirebulebas, romlis nawils
savaldebulo samedicino dazRvevis sistema unazRaurebs, rac sabazro ekonomikis
pirobebSi, samedicino daxmarebas ufro xelmisawvdoms xdis.
amgvarad, safrangeTis, da evropis zogierTi qveynis jandacvis sistemas
afinansebs sami ZiriTadi wyaro:saxelmwifo biujeti, savaldebulo dazRvevis
Tanxebi da moqalaqeTa piradi Tanxebi.
gansakuTrebul interess iwvevs iaponiis gamocdileba, sadac
samedicino dazRvevis organizaciis sistema Sereuli xasiaTisaa, igi moicavs centralizaciis
da decentralizaciis elementebs.
iaponiis jandacvis sistemis organizaciisadmi interesi
gamowveulia mosaxleobis janmrTelobis maCveneblebis maRali doniT, rac miRweuli
iqna metad xanmokle periodSi. sicocxlis saSualo xangrZlivoba ekonomikurad ganviTarebul
qveynebSi, amerikis Seertebul StatebSi, safrangeTSi, germaniaSi _ 78 welia,
iaponiaSi ki am maCvenebelma 80 -s miaRwia. (118 gv. 201) iaponiaSi dabalia
avadobisa da sikvdilianobis maCveneblebi. ra Tqma unda mosaxleobis janmrTelobis
mdgomareoba didad aris damokidebuli cxovrebis wessa da pirobebze. iaponiaSi
samedicino dazRveva Camoyalibda 1927 wels, mosaxleobis janmrTelobaze dazRvevis
kanonis SemoRebisTanave. aziis qveynebs Soris iaponia pirveli qveyanaa,
romelSic 1961 wels SemoRebul iqna erovnuli masStabiT janmrTelobis dazRveva.
dReisaTvis iaponiaSi samedicino momsaxureba finansdeba ZiriTadad
janmrTelobis dazRvevis fondebidan. qveyanaSi moqmedebs janmrTelobis dazRvevis
ori sistema:janmrTelobis dazRvevis erovnuli sistema, romelic agebulia teritoriul
principze da daqiravebul pirTa dazRvevis sistema, romelic agebulia teritoriul
principebze da daqiravebul pirTa dazRvevis sistema, romelic agebulia sawarmoo
principebze.
samedicino dazRvevis yvela programa moicavs samedicino
momsaxurebis daaxloebiT erTnair nusxas, maT Soris: medikamentozur
uzrunvelyofas, qronikul daavadebaTa mkurnalobas, stomatologiur momsaxurebas,
profilaqtikur RonisZiebebs da sxva. kanonmdeblobiT moqalaqes ara aqvs ufleba
airCios dazRvevis misTvis sasurveli sqema. TiToeuli moqalaqe izRveva im sqemiT,
romelsac gansazRvravs adgilobrivi administracia an profesionaluri asociacia.
iaponiaSi yvela sadazRvevo sqema iyofa sam ZiriTad jgufad:
pirveli sqema gulisxmobs momuSaveTa da maTi ojaxis wevrebis
dazRvevas. es sqema Tavis mxriv moicavs dazRvevis oTx jgufs:
a) saSualo sididis sawarmoebis momuSaveTa dazRveva;
b) msxvili sawarmoebis momuSaveTa dazRveva;
g) mezRvaurTa damoukidebeli dazRveva;
d) warmoebis sazogadoebrivi seqtoris momuSaveTa dazRveva.
meore sqema moicavs individualuri SromiT dasaqmebulTa da maTi
ojaxis wevrebis erovnul dazRvevas. amave jgufSi Sedian pensionerebi.
moxucebulTa garkveuli nawili dazRveulia Svilebis mier rogorc ojaxis wevri.
sadazRvevo Sesatani damokidebulia xelfasis doneze. es sqema Tavis mxriv ori
jgufisagan Sedgeba.
a) adgilobrivi erovnuli samedicino dazRveva, rodesac damzRvevi
erovnuli mTavrobaa.
b) asociaciuri erovnuli samedicino dazRveva, romelic azRvevs calkeul
profesiebs.
dazRvevis mesame sqema emyareba iaponiaSi 1882 wels miRebul
kanons "geriartriuli daxmarebis Sesaxeb", romlis fondi anazRaurebs 70
wels gadacilebul pirTa samedicino daxmarebas. am fondSi Tanxas ricxavs yvela
sadazRvevo organizacia. Senatanis gaangariSeba xdeba sazogadoebaSi xandazmuli
mosaxleobis raodenobrivi wilis maCveneblebis safuZvelze. 70 wels gadacilebuli
mosaxleobisaTvis samedicino momsaxureba ufasoa.
iaponiaSi sadazRvevo Senatanis agroveba xdeba TviTmarTvelobis
adgilobrivi organoebis an janmrTelobis dazRvevis erovnuli asociaciis mier.
Senatanebis sidide damokidebulia sacxovrebel adgilze, Semosavalze, uZravi
qonebis Rirebulebaze, ojaxis sidideze. droebiT Sromisuunarobaze gacemuli
daxmarebis 40%-s Seadgens saxelmwifo dotaciebi. daxmareba gaicema fuladi TanxiT
an samedicino daxmarebis Rirebulebaze SeRavaTebis saxiT. dazRveulTaTvis
maqsimaluri SeRavaTebi Seadgens mkurnalobis Rirebulebis 90%-s, darCenil 10%-s
ixdis pacienti. stacionaruli mkurnalobis 70%-s anazRaureben sadazRvevo
organizaciebi, danarCen Tanxas ixdis
pacienti.
iaponiaSi saxelmwifo anazRaurebs yvela sadazRvevo sqemis administraciul
xarjebs, awarmoebs mcirericxovani kompaniebis TanamSromelTa dazRvevas socialuri
dazRvevis saagentoebis meSveobiT. socialur dazRvevaSi monawileobas Rebulobs
samasamde sazogadoeba, romelic gafantulia mTels qveyanaSi.
1984 wlis bolos kerZo sadazRvevo kompaniaTa ricxvma 1711-s
miaRwia, dazRveul pirTa raodenobam ki 18 mln-s. 1990 wlis monacemebiT
samedicino dazRvevis sistemam moicva 60 mln. adamiani.
samedicino dazRvevis sistemis garda iaponiaSi funqcionirebs
sazogadoebrivi fondebi, romelTa meSveobiT warmoebs tuberkulozis, fsiqikur,
veneriul da memkvidreobiT daavadebaTa profilaqtikisaTvis aucilebeli Tanxebis
anazRaureba da garemos gaWuWyianebiT janmrTelobaze miyenebuli zaralis
kompensacia.
sazogadoebrivi fondebidan finansdeba socialuri uzrunvelyofisa
da socialuri keTildReobisaken mimarTuli RonisZiebebi Semdegi kanonebis
safuZvelze:sasicocxlo uflebaTa dacva, invalidTa da xeibarTa socialuri
uzrunvelyofa, bavSvTa socialuri uzrunvelyofa, omSi daWrilTa da atomuri dabobmvis
Sedegad dazaralebulTa samedicino momsaxurebis uzrunvelyofa.
iaponiaSi sazogadoebrivi fondebis xarjze arsebobs agreTve
dedaTa da bavSvTa dazRvevis sistema.
1947 wels miRebuli konstitucia iaponiis mosaxleobas aZlevs im
garantias, rom saxelmwifo xels Seuwyobs da ganaviTarebs mosaxleobis socialur
keTildReobasa da usafrTxoebas, sazogadoebriv janmrTelobas.
iaponiis jandacvis politikis mTavari mizania mosaxleobaSi
samedicino daxmarebis Tanasworobisa da sayovelTaobis miRweva, risTvisac
gamoyenebulia samedicino dazRvevis iseTi principi, rogoricaa sxvadasxva
ekonomikuri mdgomareobis adamianTa finansuri urTierTdaxmareba. iaponiis
janmrTelobis dacvis sazogadoebrivi sistema moicavs sazogadoebriv higienas,
socialur uzrunvelyofas, samedicino
dazRvevas, saxelmwifos xarjze mosaxleobis garkveuli kontigentis samedicino momsaxurebas.
marTalia, iaponiaSi samedicino daxmareba fasiania, magram misi
ZiriTadi nawilis anazRaureba samedicino dazRvevis sistemis xarjze xdeba.
miuxedavad imisa, rom iaponiis, germaniisa da safrangeTis
jandacvis sistemas, iseve rogorc sxva ekonomikurad ganviTarebuli qveynebis
jandacvis sistemas, gaaCnia mravali problema, isini dReisaTvis aRiarebulia
erT_erT yvelaze efeqtur sistemebad, ramac ganapiroba am qveyanaSi samedicino
dazRvevis sistemis organizaciis Seswavlisadmi Cveni didi interesi.
samedicino dazRvevis ganviTarebis saerTaSoriso gamocdilebis
Seswavla gvaZlevs saSualebas gamovyoT CvenTvis sasurveli aspeqtebi. saqarTvelos
sinamdvilisaTvis samedicino dazRvevis yvelaze misaReb modelad vTvliT iaponurs -
Sereul models, romlis mixedviTac dazRveva moicavs mosaxleobas mTlianobaSi.
magram aqve dRevandel etapze aucileblad migvaCnia franguli centralizebuli
modelis aspeqtebis gamoyeneba, romelic dazRvevis sistemis saxelmwifoebriv marTvas
iTvaliswinebs. amave dros yuradsaRebia germanuli decentralizebuli modelis
Sesabamisad kerZo – nebayoflobiTi sadazRvevo kompaniebis xelSewyoba da maTi
saxelmwifo sadazRvevo programebSi aqtiuri gamoyeneba.
gamoyenebuli
literatura
1. Âàãàíîâ Í.Í. Ãðåáåøåâà È.È. Êîìàðîâ Þ.Ì.
Çäðàâîîõðàíåíèå Âåëèêîáðèòàíèè: íåêîòîðûå ïðîáëåìû è ðåøåíèÿ // Çäðàâîîõð.
Ðîñ. Ôåäåðàöèè. – 1991. - ¹8. – Ñ. 25-28.
2.Æèëüöîâ Å.Í.
Îñíîâû Ôîðìèðîâàíèÿ õîçÿéñòâåííîãî
ìåõàíèçìà â ñôåðå óñëóã. –(Ì.; Èçä. ÌÃÓ.1992-98ñ)
3.Èíòèíüÿíî Á.Ì. Ôèíàíñèðîâàíèå çäðàâîîõðàíåíèÿ â
Åâðîïå // Ñåññèÿ ÂÎÇ, 42-ÿ. – Êîïåíãàãåí: 1992, - ñåíòÿáðü. – Ñ. 1-23.
Summary
The article deals with the existing economic models of
medical insurance and their comparative analysis. It also focuses on those
aspects, which are to be taken into account when working out native models of
medical insurance.